Dictionary of the Lithuanian Language.
iškvėpuoti — 1. tr. Š, LL287 išleisti iš plaučių orą, iškvėpti. | refl. Š. 2. tr. suvartoti kvėpuojant: Iškvėpuotas kambario oras DŽ. 3. intr. Š praleisti kurį laiką kvėpuojant: Ligonis vos iškvėpãvo par naktį ir mirė J. ◊ gyvastį iškvėpuoti numirti: Ponas… … Dictionary of the Lithuanian Language
kvėpuoti — kvėpuoti, uoja, ãvo 1. intr. SD49 įkvėpti ir iškvėpti orą, alsuoti: Štai aš ir vėl kvėpuoju grynu oru, maudaus, žaidžiu su mėlynosios jūros bangomis A.Vien. Tartum miškas kvėpuoja – nelyginant žvėris: savo kvapus po laukus kaip berte pabėręs… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukvėpuoti — intr. 1. negreitai nueiti: Kada to boba su andaroku nukvėpuõs an sodžių Ėr. 2. nusibaigti, numirti: Nukvėpavo varmelis, pasibaigė amželis Pp. | refl.: Blinda nusikvėpãvo Lk. kvėpuoti; atkvėpuoti; įkvėpuoti; išk … Dictionary of the Lithuanian Language
pakvėpuoti — intr. šiek tiek kvėpuoti: Eiti į mišką pakvėpuoti grynu oru DŽ. kvėpuoti; atkvėpuoti; įkvėpuoti; iškvėpuoti; nukvėpuoti; pakvėpuoti; prikvėpuoti; užkvėpuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
prikvėpuoti — 1. tr. pripūsti: Ans prikvėpuos pūslę J. 2. refl. tr. kvėpuojant prisitraukti į save ko. | prk.: Buvo prisikvėpavęs, prisigėręs tos kūrybinės dvasios – pats pasijuto turįs kurti rš. kvėpuoti; atkvėpuoti; įkvėpuoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užkvėpuoti — intr. pradėti kvėpuoti. | prk.: Garvežys, smarkiai užkvėpavęs, pradėjo važiuoti rš. Sunkiai suprunkštė garvežinė koserė, užsmilkė, užkvėpavo rš. kvėpuoti; atkvėpuoti; įkvėpuoti; iškvėpuoti; nukvėpuoti; pakvėpuoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įkvėpuoti — 1. tr. LL300 įtraukti į plaučius: Nebegali žmogus oro įkvėpuoti, kvapo atgauti Š. 2. refl. Š pamažu įgauti galios kvėpuoti. kvėpuoti; atkvėpuoti; įkvėpuoti; iškvėpuoti; nukvėpuoti; pakvėpuoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
